Slidinėjimo sezonas Lietuvoje trunka vos kelis mėnesius, todėl daug žmonių į kalnus išvyksta be jokio pasirengimo – tiesiog paima slidžių komplektą iš spintos ir tikisi, kad kūnas prisimins, ką daryti. Iš dalies taip ir būna, bet po pirmos dienos kalnuose dažnas pajunta, kaip skauda kojas, nugarą ar net rankas, kurių, atrodytų, slidinėjant nė nenaudoja. Čia ir prasideda pokalbis apie fizinį pasirengimą, kurį dažnai ignoruojame.
Kalnų slidinėjimas reikalauja ištvermės, raumenų stabilumo ir koordinacijos labiau, nei įsivaizduojame sėdėdami biure. Kojų raumenys – keturgalviai, sėdmenų, blauzdų – dirba nuolat, laikant kūną tam tikroje pozicijoje ilgą laiką. Jei šie raumenys neįpratę prie tokios apkrovos, jau po kelių nusileidimų pajusite, kaip jėgos baigiasi, o su jomis ir technika. Tada padidėja rizika susižeisti, nes pavargęs kūnas praranda kontrolę greičiau, nei norėtume.
Ką verta daryti prieš sezoną
Nereikia tapti profesionaliu sportininku, tačiau bent mėnesį prieš kelionę į kalnus vertėtų paskirti dėmesio kojų ir liemens raumenims. Pritūpimai, iškrovos su svoriais ar tik su savo kūno svoriu, plyšeliai (planke), taip pat dviratis ar bėgimas – visa tai stiprina raumenis, kurie tiesiogiai dalyvauja slidinėjant. Svarbu ir balansas – jogos pratimai ar tiesiog stovėjimas ant vienos kojos padeda išlavinti tą stabilumo jausmą, kurio reikia ant nelygaus sniego.
Mityba šioje istorijoje taip pat turi savo vietą, nors dažnai apie ją pamirštama. Kalnuose kūnas degina daugiau energijos nei įprastai – šaltis, aukštis, fizinis krūvis. Jei valgote per mažai arba netinkamai, jėgos baigiasi greičiau, o koncentracija krenta. Sudėtiniai angliavandeniai, baltymai raumenų atsigavimui, pakankamas skysčių kiekis – nieko sudėtingo, tik reikia apie tai pagalvoti prieš išvykstant, o ne kalnų viršūnėje ieškoti, kur pavalgyti.
Kai kūnas paruoštas, bet įranga – ne
Yra ir kita dalis šios istorijos, apie kurią kalbama rečiau – slidžių būklė. Galima būti puikiai pasiruošusiam fiziškai, tačiau jei slidės nepriglaustos, važiavimas taps kur kas sunkesnis nei turėtų būti. Kauno ir Vilniaus slidžių servisų specialistai sako, kad didžioji dalis žmonių atvažiuoja tvarkyti slidžių tik prieš sezoną, dažnai pavėluotai, o pati priežiūra dažnai lieka nesuprasta.
Pagrindinis dalykas – pado vaškavimas. Ne tik dėl greičio, kaip dažnas įsivaizduoja, bet ir dėl slydimo stabilumo skirtingose sniego sąlygose. Sausas, minkštas ar apledėjęs sniegas reikalauja skirtingo vaško, ir čia geras servisas gali paaiškinti, kokį pasirinkti pagal tai, kur planuojate slidinėti. Antra – briaunų šlifavimas. Nutrupėjusios ar atšipusios briaunos reiškia prastesnę kontrolę posūkiuose, o tai jaučiama net patyrusiam slidininkui.
Vilniaus servisuose dažnai pastebi, kad žmonės nepatikrina tvirtinimų (bindingų) būklės – jie turi būti sureguliuoti pagal svorį ir batų dydį, kitaip kyla rizika susižeisti. Kauno pusėje specialistai priduria, kad verta atkreipti dėmesį ir į slidžių sandėliavimą vasarą – jei laikomos netinkamoje temperatūroje ar drėgmėje, pado medžiaga gali deformuotis, ir tada net geriausia priežiūra sezono metu nepadės.
Vienas be kito – tik pusė reikalo
Įdomu tai, kad daugelis šias dvi temas – kūno pasirengimą ir slidžių priežiūrą – laiko atskirais dalykais, nors iš tiesų jos veikia kartu. Galite turėti idealiai paruoštas slides, bet jei kojos pavargsta po pusvalandžio, techninė pusė nebeturi reikšmės. Ir atvirkščiai – geriausia fizinė forma nepadės, jei briaunos neįkanda į ledą arba tvirtinimai atleidžia netinkamu momentu.
Todėl prieš sezoną verta skirti laiko abiem pusėms. Kelios savaitės sportui, dėmesys mitybai kelionės metu, ir apsilankymas servise – nesvarbu, ar Kaune, ar Vilniuje – prieš pat išvykimą. Nei viena dalis neišspręs problemos viena pati, tačiau kartu jos duoda tai, ko iš tiesų ir tikimasis kalnuose: mažiau nuovargio, mažiau rizikos ir daugiau malonumo iš paties slidinėjimo, kuris, galų gale, ir yra visos šios pasiruošimo istorijos tikslas.
